Gyvenimas… - tai paukštis. Aukštai aukštai pakyla jis Ir nubloškia žemyn.

Norisi...krintančio lietaus, Rožės kvapo gaivaus. Norisi tiek daug ir tiek mažai, net vėliau apsidairai ir supranti, kad nėra čia, ko norėt... bet... ir vėl norisi... [...] norisi..išmokti tyliai jausti ir žvelgti ten, kur... kur nebūtų blogio,melo nebūtų nieko,kas skaudintų kitus... [...] norisi girdėti vaiko verksmą, nes tada suprasi, ko gyvenimas vertas. norisi...sniego baltumo ir nakties tamsumo. [...] norisi...visko,bet kartu ir nieko...

kodel kodel tu taip toli nuo manęs kodėl ir vėl nesupratai ko noriu aš aš juk noriu visai nedaug, tu pats žinai: žvaigždžių nuo dangaus šilto lietaus juoko skambaus žmogaus

tu wisada esi manyje. mano mintyse. kaip seselis neturintis sielos. kartais tu uzvaldai mane. tada mano kunas,mintys siela- tavo valdos. tu karalius. as kovoju. kovoju su tavo troskimu viska gauti. kovodama su tavim, as zudau save. griaunu savo pasauli. vien tam, kad isvytciau tave is jo. vien tam, kad priklausyciau sau. ne atvirksciai - kaip kad tau. paleisk mane. as stengsiuosi tave pamirsti. tik paleisk... apleisk savo valdas.

NAKTIES SKĘSTANČIOJ TAMSOJ

Man beprotiškai sunku..Beprotiškai.. Man skauda... Man beprotiškai skauda.. Nežinau kodėl, bet ašaros liejasi pačios.. Kodėl taip yra? KODĖL?! Kodėl nežmoniškas skausmas slegia mano vidų? Norisi rėkti.. Garsiai rėkti ir verkti, kad kiekvienas žemės lopinėlis pajustų tavo skausmą, tą didelį skausmą, kurį dabar turi viduje.. Kodėl giliai viduje žinai,kad su tavim bus geriau.. kad ir išverkti,kad ir pasidalinti skausmu, bet bus geriau? Ar tai skausmas,kad tavęs šiuo metu nėra šalia ar dar dėl ko nors? Kodėl skambant muzikai darosi dar sunkiau ir pradedi dar garsiau verkti, verkti ne tik išore, bet ir vidumi? Kodėl dabar visos pasaulio pasakos atrodo nykios ir beprasmės? Kodėl žmogus turi tai patirti? Kodėl kaskart darosi vis sunkiau įkvėpti? Kodėl paguodžia spindinti gėlė, pasidaro ramiau, kai paimi ją į ranką? Ir kada tampi toks beviltiškas verksnys.. Sometimes I wish I was an angel, sometime.. Will I ? Or am I angel already? Dangerous in the airs.. I wish I had your pair of wings...

As buvau apsupta bangu osimo, Nuostabaus Juros prisilietimo. Zuvedros klyksma, lyg siol girdziu Tai istrigo iki mano sirdies gelmiu...

Juodi sparnai

Matai? Skrendu. Jauti? Liečiu... Tavąjį gležną skruostą... Taip, aš ant sparnų.

ar taip sunku suprasti ka tau jauciu?Ar neimato, kad as myliu tave? as bandziau tai nuslepti, bet tas jausmas klyke manyja. Jis saldesnis uz karamele, jis grazesnis uz roze, jis skaudesnis uz mirti. As to jausmo laukiau taip ilgai, o kai jis pasirode nepazinau jo , nenorejau jo. Bet daber as ji jauciu as myliu taveĄ Ar tu girdi mane? Ar sugebesi bent si karta pazvelkt i mane ir isklausyt mane? Juk as myliu tave. Juk tai ne tik zodis tai jausmas sirdyja. Tave pamacius tas jausmas Klyke manyja. Jis pyksta ant manes, kad neisdrstu tau jo pasakyti. Ber dabar as tau sakau myliu tave. Nezinau ar tu girdi mane, nezinau ar tiki manimi, bat as tikiu, kad gal kadanors tu pazvelgsi i mane ir pasakysi as tave irgi mysiu, gal cia tik svajone , o jausmas sirdyja tik laikinas,o as tik sapne sapnuoju tave, bet jai cia sapnas tai as nenoriu pabusti!

Nėra kovos be kančios... Nėra ir tikėjimo be vilties... Jai jis yra, tai tavo akyse liudesys nežemiškas tave užvalde.. Jai eini gatve ir rudenėjančio gamtos stebūklo neregi, Paklausk saves kur iš vis tu eini, ir ka regi? Gal tik aklas paklydima,s valdo tavo siela, o kunas eina i tamsybės naktyje nutiesta kelia...

Naktinė plaštakė ir Laikas

Lyg sapnas, lyg naktis Tamsu, baugu ie nieko nėr aplink Taip noris rėkti, šaukti Bet niekas neišgirs Kodėl viena?Kur Jūs? Taip tikrai viena Tamsioj niūrioj naktyj Aš noriu žvakę užsidegt Aš noriu, noriu...negaliu Tu palikaj, bet nenorėjai Tupaslydaj o aš nekėliau Tu supykai, o aš to nemačiau Juk aplink tyla, o aš vėl viena Atleisk aš nenorėjau.. Juk tu žinai Kodel tyli?Tu vis pyksti? Aš tai jaučiu.. Jaučiu, kaip virpa man širdis Jaučiu tą durį man į širdį Ir tu jauti?Juk viską tu iš karto supratai? Juk siela tavo atpažino manąją.. O tamsoje likau viena.. Tu visas: duris, akis, ausis Užrakinai, užmerkiai, užkimšai... Bet nuo ko?Nejaugi nuo manęs? Taip suprantu tawe... Aš taip pat juk padariau Aš suprantu tą skausmą.. Bet tavų minčių tikrai ne... O tu manasias visada...